25-летие Общины (презентация)
Юбилей в музее
История по данным сайта Сейма Литвы: www3.lrs.lt
Altajaus krašto Lietuvių Kultūros Draugija
Lietuviai, gyvenantys Altajaus krašte - tai 1941 metų tremtiniai, jų vaikai, vaikaičiai. Dauguma buvusių tremtinių 1956 -1959 grįžo į Tėvynę. Liko tik nedidelė dalis. Dabartiniu metu Altajaus krašte gyvena apie 800 lietuvių ar lietuvių kilmės asmenų. Daugiausia lietuvių (pagal turimus duomenis apie 250) gyvena Barnaulo mieste.
1990 m. lapkričio mėn. Novosibirsko miesto katalikų bažnyčios kunigas, tėvas Paulius, gimęs Lietuvoje, kalbėdamas su parapijiečiais ir sužinojęs, kad Tatjana Petrovskaja turi lietuviškas šaknis, pasiūlė nuvykti į Vilnių, kuriame buvo ruošiamas draugijos "Sanryša" suvažiavimas. Suvažiavime dalyvavo lietuvių bendruomenių atstovai iš NVS, Lenkijos ir Vengrijos. Suvažiavimo metu kalbėta apie lietuvių bendruomenės kūrimą už Lietuvos Respublikos ribų, jų ryšius tarp tautiečių įvairiuose regionuose, apie sąlygų sudarymą tremtiniams grįžti į Lietuvą.
1991 m. liepos mėn. į Barnaulą atvyko Lietuvos Respublikos Kultūros ir mokslo ministerijos atstovai A.Antanaitis, R.Gaidilionis, Vokietijos Lietuvių Bendruomenės pirmininkas A.Lipšys, turėdami tikslą įkurti Altajaus krašto lietuvių kultūros bendruomenę. Kartu su jais atvažiavo Tautos genocido tyrimo instituto darbuotojas V.Strolia. Susitikimas, kuriame dalyvavo apie 25 - 30 lietuvių, įvyko Altajaus krašto valstybiniame universitete. Taip ir įsikūrė Altajaus krašto lietuvių kultūros draugija, kurios pirmininku buvo išrinktas Jonas Pyragas, atsakinga sekretore Tatjana Petrovskaja. Po susirinkimo Virginijus Strolia tyrinėjo Altajaus krašto archyvų medžiagą - mirusių lietuvių sąrašus, ieškojo jų giminių ir gyvenamų vietų adresus.
Pirmininkas J.Pyragas parašė draugijos įstatus, aptarė su valdybos nariais ir patvirtino narių susirinkime. Draugiją įregistravo justicijos skyrius. Draugijos įkūrime aktyviai dalyvavo Jaroslavas Petrusevičius, Genadijus Šeidas, Algirdas Vaisiūnas, Bonaventūras Virbickas.
1991 m. rugpjūčio mėnesį tie patys Lietuvos Respublikos atstovai, Altajaus krašto draugijai talkinant, Novosibirsko mieste įkūrė vietinę lietuvių bendruomenę, kurios narių daugumą sudarė 1863 m. tremtinių palikuonys.
Altajaus krašto lietuvių draugija palaiko ryšius su kituose krašto miestuose gyvenančiais lietuviais, taip pat su bendruomenėmis Tomske, Novosibirske, Jakutske, Krasnojarske, Taškente, Maskvoje. Pagrindinis draugijos veiklos tikslas - palaikyti dar rusenančią lietuvybę, ryšius su Lietuvos Respublikos valstybinėmis įstaigomis, PLB. Draugija stengiasi pratęsti lietuvybės išlaikymą, kiekvienam surasti tą impulsą, kuris atgaivintų, įdiegtų tautiškos savimonės jausmą, paskatintų lietuvį apsispręsti grįžti į Tėvynę. Draugija deda pastangas, kad Altajaus krašte gyvenantys tautiečiai turėtų informaciją apie LR įstatymus atstatant pilietybę, atgaunant turtą, įsigyjant butą, žinotų grįžimo į Lietuvą sąlygas. Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas draugiją aprūpina Lietuvos spauda, knygomis, vaizdo kasetėmis, kelialapiais vaikams atostogauti stovyklose Lietuvoje. Du draugijos nariai mokosi Lietuvoje, tai - Regina Zakarevičiūtė - Pedagoginiame universitete, o jos brolis Antanas Zakarevičius - mokykloje "Lietuvių namai".
1995 m. ir 1998 m. draugijos atstovai dalyvavo Pasaulio Lietuvių sporto varžybose. Aštuonios šeimos, draugijos veiklos paskatintos ir susiklosčius palankioms sąlygoms Lietuvoje, grįžo į Tėvynę. Grįžusiems padeda Tremtinių grįžimo fondas, kuriam vadovauja Vytautas Cinauskas.
1992 m. draugija organizavo lietuvių kalbos kursus, kuriuos vedė iš Vilniaus atvažiavusi mokytoja Remigija Kepežinskienė. Buvo sudarytos dvi grupės -suaugusių ir vaikų. Kursai vyko du mėnesius. Tais pačiais metais penki jaunimo atstovai lankėsi Lietuvoje, turėdami tikslą - susipažinti su Lietuva, pagilinti lietuvių kalbos įgūdžius. Keturi vyresnio amžiaus draugijos nariai svečiavosi Lietuvoje pagal "Sanryšos" programą "Šeima į šeimą". 1996 m. keturi draugijos nariai ilsėjosi poilsio namuose Anykščiuose. Kiekvienais metais du moksleiviai atostogauja stovykloje "Atgaja". Norintiems susipažinti su lietuvių kalba arba ją prisiminti, geriau pramokti, suteikiamos konsultacijos, vadovėliai, vaizdo kasetės.
Draugija palaiko ryšius su vokiečių, lenkų, žydų bendruomenėmis. Kadangi savo patalpų susirinkimams ir būstinei draugija neturi, tenka nuomotis tai vienoje, tai kitoje vietoje. Altajaus krašto administracija patalpų problemos nesprendžia. Krašto valdybos kultūros departamentas neturi lėšų mūsų veiklai paremti. Dauguma mūsų draugijos narių pensininkai. Jų materialinė padėtis sunki. Nuvažiuoti į Lietuvą gali sau leisti tik keletas. Todėl mums labai svarbu dalyvauti Lietuvoje rengiamuose vaikų ir jaunimo stovyklose, pagyvenusių žmonių poilsio namuose ir kt.
1992 m. vasario 16 d. Barnaulo mieste įvyko Sibiro lietuvių bendruomenės suvažiavimas, kuriame dalyvavo Altajaus krašto, Tomsko ir Novosibirsko sričių lietuvių bendruomenių atstovai. Konfederacijos principais buvo įkurta bendruomenių sąjunga. Sąjungai vadovauja bendruomenių pirmininkai - Altajaus krašto - Bonaventūras Virbickas, Tomsko srities - Vilius Bernatonis, Novosibirsko srities - Antanas Šulus. 1997 m. prie Sibiro lietuvių sąjungos prisijungė ir Krasnojarsko krašto lietuvių bendruomenė. Tais pačiais metais Sibiro lietuvių sąjunga buvo priimta į PLB sudėtį. 1993 m. Altajaus draugiją ir kitas Sibiro Sąjungos bendruomenes aplankė PLB valdybos pirmininkas Bronius Nainys, kuris gausiai susirinkusius informavo apie PLB veiklą, įkūrimo istoriją. 1995 m. PLB atstovas Lietuvoje Juozas Gaila lydėjo kelionėje po Sibirą vyskupą Paulių Baltakį. Vyskupas Paulius Baltakis atnašavo Šv.Mišias, aiškino apeigų esmę, bendravo su lietuviais. Visa tai mus labai jaudino, nes tokia šventė buvo praėjus 54 metams. Barnaulo mieste nėra katalikų bažnyčios. Šv.Kalėdų, Šv.Velykų progomis apsilankome kunigo Romano, kuris pagal tautybę yra lenkas, nuomojamoje salėje. Kitomis dienomis Mišias atnašauja 3 kambarių bute rusų kalba. Katalikų bažnyčios patalpose yra įrengta vaistinė. Valdžia negrąžina maldos namų tikintiesiems katalikams, nors federalinis įstatymas tai įpareigoja. Šio klausimo sprendimas atidėtas iki 2000 metų.
Atgimimo metais Altajaus krašto Bijsko miesto nykstančiose kapinėse, Gornoaltaisko mieste ir kt. buvusių tremtinių ekspedicija iš Lietuvos pastatė kryžius. Ekspedicijai vadovavo buvęs tremtinys Vytautas Tarasonis. 1992 m. ekspedicija, vadovaujama J.Narkevičiaus nutarė prie kryžiaus Bijsko miesto kapinėse pastatyti memorialą, žuvusiems tremtyje Altajaus krašte, atminti. Architektas Vytautas Nasvytis sukūrė paminklą ir suprojektavo memorialo aplinką. Memorialo pastatymo iniciatoriai - buvę tremtiniai, dabar gyvenantys Vilniuje - Stasys Goberis ir Vytautas Tarasonis. 1998 m. birželio - liepos mėn. memorialas pastatytas ir rugpjūčio 19 d. buvo atidengtas ir pašventintas. Iškilmėse dalyvavo iš Lietuvos atvykę Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė Dalia Kuodytė, pavaduotojas Kęstutis Dumčius, Vilniaus miesto vicemeras Juozas Imbrasas, Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos vadovas Vytautas Miliauskas, o taip pat Bijsko mieste gyvenantys lietuviai, miesto administracijos vadovai, visuomeninės organizacijos, spaudos atstovai, televizija.
Vykdydamas LR Vyriausybės programą Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas, kuriam vadovauja Remigijus Motuzas remia draugijos veikla finansiškai. Draugija įsigijo fakso aparatą ryšiams palaikyti, vaizdo įrašų aparatūrą, garso įrašų kasetes, vaizdo kasečių. Tai dokumentiniai filmai apie Lietuvą, Dainų šventė, Pasaulio Lietuvių sporto varžybos ir kt.
Draugija ruošiasi organizuoti ekskursiją, aplankyti memorialą, susitikti su Bijsko mieste gyvenančiais lietuviais, aplankyti kapines, praėjus 58 metams pažvelgti į buvusias tremtinių gyvenvietes, ekskursiją nufilmuoti ir ateityje sukurti filmą. 1941 m. lietuviai tremtiniai buvo apgyvendinti 60 vietovių. Numatoma jas aplankyti, susitikti su likusiais jose lietuviais, papasakoti jiems apie Lietuvos valstybės pastangas padėti sugrįžti į Tėvynę Draugija savo veikla palaiko rusenančią lietuvybę, skatina grįžti. Tame veiklos tikslas ir prasmė.
2005 m. birželio 14 d. draugijos pirmininke išrinkta Irina Koričko
Naujausi pakeitimai - 2006-01-18
